M
Marius 2026-03-15

Depresija atėjo tyliai. Ne kaip audra, o kaip rūkas – lėtai apgaubė viską ir vieną dieną supratau, kad nebematau spalvų. Visa tai truko dvejus metus. Kas padėjo? Vaistai, terapija ir vienas draugas, kuris tiesiog ateidavo ir sėdėdavo šalia. Kartais to pakanka.

💬 Komentarai (1)

R
Rūta 2026-03-15

Depresija tikrai ateina tyliai. Labai tiksliai aprašei.

← Visos istorijos